dienykas

dienỹkas (plg. rus. дeнник) sm. (2) žr. diendaržis: 1. Gyvulius in nakties dienỹkan suvarydavo Ktk. 2. Gyvuliam dienyke jau šalta, varykim tvartan Ktk. Teliokai dienyke buvo, o karvės pririštos Gdr. Vasarą keltavos gali pastovėt ir dienykè Krd. 3. Skdt, Ut Invaryk karves dienỹkan Plš.